paeiti

paeĩti 1. intr. einant palįsti (po kuo): Paeimi po kuo SD259. Paeĩna po tiltu Lp. Po stogu paeĩti KBI43. 2. intr. neilgą laiką, neilgą tarpą eiti: Aš dar paėjaũ kelis žingsnius į priekį NdŽ. Keliaujant teko po keletą kilometrų pavažiuoti ir paeiti rš. Aš kad paeinù greičiau, tai iš širdies uždunstu Pn. | refl.: Kiek pasiėjo tylėdami V.Krėv. Jis pasiej[o] ing kelią Azr. 3. intr. R galėti eiti: Teip pailsau, kad vos paeinù Alv. Kojoms nebepaeinù Šts. Nepaeina, kojas sopa Lp. Dabar mašinos nedyvai, negali keliu par jas paeĩt Skr. Radau vieną vištą nepaeinant Ėr. Buvo paeitama sniego viršu (nesmuko) Šts. ^ Turi daug kojų ir paeĩt negali (akėčios) Pnd. | refl.: Ans su manim pasieĩt (gerai eina) Vvr. 4. intr. H pasitraukti, pasišalinti: Tu nu vežimo toli nepaeĩk! Up. Kur tas būt paẽjęs? Trg. Kad kitas nu stalo paeĩna, rodos, kad paršelis ėdė Vvr. Jis man iš kelio paė̃jo KI502. Vyrai atsisveikino ir paėjo kiekvienas į savo namus prš. Dabar sėdos tėvas dūlių kepti, o sūnus paėjo baidyti BM382. Sako, jog paeidamas anims liepęs sau donę mokėti S.Dauk. | refl.: ^ Kad tu ant galgių paseitumbei! B. ║ pasitraukti iš santuokos: Pati paejo šalin nu vyro Dr. 5. intr. išvykti, iškeliauti: Aš butą sau sudeginau ir nuo to čėso po svietą paėjau rš. Dvasia ateina ir paeina pagal savo tikslą M.Valanč. ║ išvažiuoti: Šoko ant paeinančio traukinio bėgių Grž. 6. intr. paslinkti, patraukti: Saulė jau aukštai paė̃jusi Ėr. Vakarop buvo, saulė buvo paẽjusi į medžius (medžių aukštumo) Šts. | refl.: Siena grinčios pasiė̃jo iš vietos J. ║ paplaukti: Pusę dienos laivas beveik iš vietos nepaėjo J.Balč. 7. intr. pasrūti, aptekti: Mūs visos pievos [v]andeniu paeję Trgn. Jaujoj pečius išgriuvo – vanduo iš apačios paė̃jo Ėr. Jau prūdas vandeniu paẽjo, ledas tirpsta Ds. | Vandeniu paė̃jus duona Kp. Vandeniu paẽjusios bulbės (vandeningos) Rod. Visi avies dūbliai vandeniu paė̃jo Lnkv. Pienas išrūgom paẽjęs Ds. Tavo dešinė akis krauju paẽjusi Ds. Mėsa kraujais paė̃jus Ėr. | refl.: ^ Po gulinčiu akmeniu vanduo nepaseĩt Dv. ║ apsitraukti (kuo): Dūmais paė̃jo kaminėlis [lempos] Ėr. Juoda žemelė dūmais paėjo LTR(Lnkv). Ilgai dairėsi į rūku paėjusį sienoje kabantį veidrodį rš. Šilas buvo kvapais it kokiais rūkalais paėjęs J.Paukš. Bluzganom paė̃jęs (bluzganotas) Grž. 8. intr. mesti darbą, tarnybą: Paẽjo tarnaitė Dr. Nuo ūkininko paėjo, sakydamas norįs vėl iškeliauti prš. 9. intr. būti kilusiam (iš kur ar iš ko): Ji paeĩna nuo Pašakių Pc. Jis paeĩna iš Kybartų Vlkv. Jis paeĩna iš geros giminės Krs. Tai žmogus iš beždžionės paeina? rš. Ar šuo paeina nuo vilko ar nuo kito ko, sunku įspėti Blv. Didesnė dalis šitų pasakų paeina iš Griškabūdžio valsčiaus Bs. Alaus kartumas paeina nuo apynių daugumo rš. Ligos bičių paeina iš nemokėjimo apsiėjimo su jomis Nz. Prūsai tuomet dar tvirtai laikėsi savo iš senovės paeinančios tikybės Bs. ^ Kas iš širdies paeina, tas širdį ir pasiekia Sim. Iš sutikimo paeina tvarka, iš kovos – suirutė Sim. 10. intr. nusitęsti: Ežeras paeĩna po Gudeliais Rm. 11. intr. įlįsti, įsmigti (po kuo): Rakštis po nagu paė̃jo Ėr. 12. intr. pasklisti, paplisti: Paẽjo kalba, ka dukterei jau nebgerai Krš. Bet kokia kalba par žmones greit paeĩna Vžns. Seniai paẽjo žinia apie vestuves Sv. Paẽjo paskalas, kad anys jau ženijas Ut. Visi ... sužiuro į tą pusę, iš kur balsas paėjo A1884,371. Ir paėjo plačiai tas garsas BsMtII107. Paėjus tokiai žiniai net mums blusos užmirė rš. 13. intr. susinaudoti, susieikvoti: Aure kiek jau taukų paė̃jo! Pn. 14. intr. apaugti: Lėkšti, toli įbrendami ežero krantai paėję nendrėmis J.Balt. Žolėm paejo tie akmenėliai, kur broliukai sėdėjo (d.) Užp. 15. intr. prinokti, pribręsti: Paeĩs rugiai Šr. 16. intr. imti darytis: Kaip tik paeĩs naktys ilgyn, rudenį liuob ir vaikščios žvakelės po laukus Trk. Mokslinyčia geryn paejo, vaikų kas metą buvojo į 200 M.Valanč. 17. intr. įvykti, atsitikti: Regėt, ką gali paeit šitep Šč. | refl.: Taip pasiė̃jo, t. y. iš netiesų atsitiko J. 18. intr. atsigimti: Nu gaidžio paẽjo viščiukai visi raudoni Užv. Po kokiai veislei šitas arklys paeĩna? Alv. Jūs kumeliukas po kumeliu paẽjęs Lš. 19. refl. įskausti, pasimušti (beeinant): Pasieit kojos nuo smilties, kad basa eini keliu, t. y. skauda padus J. Toli eitant pasieita kojų apačios Vvr. Bevaikščiojant ir kojos pasiẽjo Pš. Agatės pasiejo kojos, pasidarė papautai M.Valanč. Užvažiavom ant brukio, kojos [arklio] pasiejo Vvr. 20. tr. palenkti į savo pusę, papirkti: Jis visus policninkus paejo Up. Sako, ans viršaitį su šimtine paejo Šauk. Iš kalbos matyti, kad viršaitis yra ano paeitas Kv. Griežto žmogaus nepaeĩsi Ll. 21. refl. sektis, pasisekti: Jam gyvuliai pasieĩna – kokį tik užliks, tai kap iš pieno plaukia Ign. Jau anam paseĩna Dglš. Kai kada ir iš niekų paseĩna prasgyventi Ds. Pirktos bitės nepaseĩna Mlt. Šiuokart pasẽjo gera karvė pirkt Ut. Nepasiejo mumiem su šita gira Lzd. | Kas paseĩs (klius), tą nutversim Ėr. 22. refl. Kv pasirodyti, pasireikšti (kuo): Ji visus ponams skundžia, žinoma, liežuviu pasieidama gera Žem. Vytautas, norėdamas dar geru pasieiti kryžeiviams, patsai padėjo jiems piles suardytąsias atstatyti S.Dauk. Pašvęsk man druską gyvoliams, aš geru pasieisiu (atsilyginsiu) J. Gera pasẽjo, bičių spietlių davė Užv. Nori darbščiu pasieit, todėl ir dirba Nmk. 23. intr. priklausyti: Laikas nuėmimo paeit daugiaus nu pribrendimo tabokų S.Dauk. 24. intr. palošti (kieno naudai išleisti kortą): Išeidamas gilę jam paėjaĩ, dabar ims jo karalius Jnš. 25. intr. nustipti: Šį metą jau dvi karvės paẽjo Kl. Pernai par lytotas dienas šmotas vištalukų paẽjo šalin Vvr. 26. refl. patikti: Man paseĩna ta karviotė Km. 27. refl. tikti, būti tinkamam: Paveizėk, ar tas raktas nepaseis į tas duris Akm. 28. intr. Krtn pasilakstyti, pasivaikyti: Paeina karvė R. Kumelė paẽjus Pnd. | refl.: Pasiėjo karvė B. Karvė tik iš antro karto pasiė̃jo Jnš. Pasėjo kumelė B. Mano kumelė gal bus jau pasẽjusi Lš.

◊ dienosè paeĩti pasenti: O abu buvo paejusiu dienose savo GNLuk1,7.

į kū́ną paeĩti pariebėti: Į kū́ną paẽjo kaip gerą išėdį gavo Šts.

mẽtai paeĩna darosi suaugęs: Mergaitei jau mẽtai paeĩna, jau gali ir už vyro eit Mrp.

mẽtuose paeĩti susenti: Ona buvo labai metūse paejusi I.

\ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti